.jpg) |
The editorial board: IPOLITAS NEKROŠIUS, ARMANAS ABRAMAVIČIUS, ANTANAS DAPŠYS, PETER GILLES PRANAS KUCONIS, MINDAUGAS MAKSIMAITIS, ANTANAS MARCIJONAS, VALENTINAS MIKELĖNAS, ZENONAS PETRAUSKAS, ALVYDAS PUMPUTIS. Contact address: |
| |
The editorial board: IPOLITAS NEKROŠIUS, ARMANAS ABRAMAVIČIUS, ANTANAS DAPŠYS, PETER GILLES PRANAS KUCONIS, MINDAUGAS MAKSIMAITIS, ANTANAS MARCIJONAS, VALENTINAS MIKELĖNAS, ZENONAS PETRAUSKAS, ALVYDAS PUMPUTIS. Contact address: |
GINTAUTAS BUŽINSKAS
An article is dealing with order of individual labour disputes hearing. Pretrial hearing of labour disputes in the Republic of Lithuania must be named not a process, but procedure, which is regulated by the sources of labour law. Also such way must be named and an order of collective disputes hearing. Just individual labour disputes are heard by the order of civil procedure in the court. An author points out in the article, what a difficult situation is in the sources, which regulates pretrial individual labour disputes hearing, and paying attention to the practice of foreign countries, formulates possible ways, how to avoid consequences, which are not expected.
GIUSEPPE CASALE
Ginčai yra gyvenimo dalis: jų gali kilti bet kuriuo metu ir bet kokiu visuomenės lygmeniu. Jie kyla ne tik tarp individų, bet ir tarp organizuotų grupių, kurių interesai dažnai prieštarauja vieni kitiems. Tokie ginčai gali sukelti socialinius konfliktus. Įstatymo tikslas - nustatyti tokią šių ginčų sprendimo tvarką, kad jie galėtų būti tinkamai išspręsti, laikantis teisinės ir demokratinės tvarkos. Todėl pagrindinis įstatymo tikslas - spręsti ginčus nenaudojant prievartos.
Šiuolaikinėje visuomenėje darbo ginčai yra svarbi ir neatskiriama gamybinių santykių sistemos dalis. Yra daug darbo ginčų rūšių - jie yra skirtingos kilmės, kadangi juos gali sukelti įvairūs veiksniai. Paminėsime tik keletą veiksnių, kurie gali būti darbo ginčų priežastis:
Šioje lyginamojoje apžvalgoje pateikiamos įstatymų leidybos naujovės, įdiegtos Vidurio ir Rytų Europos šalių gamybinių santykių sistemose. Pereinant prie rinkos ekonomikos, šiose šalyse labai padaugėjo darbo ginčų. Tai paskatino daugelį šalių priimti naujus įstatymus, reglamentuojančius darbo konfliktų sprendimą, taip pat įdiegti šiuolaikines ir naujausias sutaikymo, tarpininkavimo ir arbitražo procedūras. Straipsnyje nagrinėjami šie įvykiai ir pabrėžiami svarbiausi darbo ginčų ir jų sprendimo pokyčiai. Išskirtinis dėmesys skiriamas įstatymų leidybos sistemai. Taip pat svarstomas darbo ginčų sprendimas tarptautinių darbo standartų kontekste.
NATALJA. ČERNORUCKAJA
Straipsnis sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji dalis prasideda darbdavio, kaip darbo sutarties šalies, teisinės padėties analize. Autorė palygina panašumus Baltarusijoje, Estijoje, Lietuvoje, Rusijoje. Išskirtinis dėmesys kreiptas vienam darbdavio tipui - juridiniam asmeniui. Autorės nuomone, modernioje darbo teisėje problema "darbdavys kaip juridinis asmuo" spręstina nustatant juridinio asmens valdymo organus, kurie vykdo darbo proceso reguliavimo funkcijas, organus, kuriems suteiktos darbdavio funkcijos. Nagrinėjama įmonės reorganizavimo ir likvidavimo įtaka darbo teisiniams santykiams.
Antrojoje dalyje analizuojamos darbdavio, kaip juridinio asmens, išlaidos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimui. Dalis išmokų, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus ribojimus, įtraukiama į įmonės sąnaudas, kita dalis mokama iš įmonės pelno. Kartu su tradiciniais darbo apmokėjimo būdais (atlyginimas, premijos, socialinio draudimo įmokos), bendros darbuotojų išlaikymo išlaidos turėtų apimti darbuotojų teisę gauti dalį įmonės pelno, akcijų ar obligacijų.
GEDIMINAS DOMINAS
The article analyses the typical structure of an international term loan agreement and its legal aspects under the Lithuanian law. Typically such type of agreement would have several groups of clauses: financial terms, conditions precedent, representations and warranties, the borrowers covenants, events of default and other miscellaneous. Financial terms would include the banks agreement to lend, total commitments, commitment period, interest, repayment and prepayment clauses etc. Interest would usually be floating (e.g. LIBOR) plus margin. Prepayment would usually be allowed at the end of interest period.
The article compares the concept of conditions precedent to that to be found in other contracts of common law jurisdictions and tries to analyse them in terms of Lithuanian law. Conditions precedent are common feature of every international term loan agreement. Due to their nature and the procedure of borrowing (drawdown notice) this type of agreement shall, under Lithuanian law, be treated as a master agreement (similarly as common law purchase-sale agreement containing conditions precedent) which stipulates certain terms and conditions of a loan agreement and the procedure for determination of others (e.g. actual amount lent). Accordingly, the loan agreement within the meaning of the Lithuanian Civil Code, shall be treated as concluded as from the moment the lender, after ascertaining the conditions precedent have been complied with to its satisfaction, pays the money to the borrower pursuant to its drawdown notice. This is important when determining the borrowers remedies in case of the banks failure to lend. As in English law, under Lithuanian law, the borrower should be entitled to damages, but not to action for specific performance.
Representations and warranties, another common feature of the term loan agreements, are the assumptions on which the bank agrees to lend. The articles analyses the difference between these terms in US and English law. However, the practical difference is insignificant, as contractual remedies are spelled out by contract. Covenants are additional ability of the lender to know and control its borrower. The are several important covenants such as negative pledge and pari passu ranking.
Events of default (sometimes called events of increased risk) entitle the lender to immediately accelerate the loan with interest accrued and convert the loan into demand loan. Lithuanian laws on chattel pledges and mortgages, however, seem to establish exhaustive lists of circumstances where the creditor may prematurely call in the secured loan. This is regrettable as such statutes intervene with freedom of contract.
VYTAUTAS NEKROŠIUS
The article deals with the concept of the non-contentiuous legal proceedings in the
present Lithuanian Code of the Civil Procedure, examines the principles thereof, the
present situation in Lithuania is compared with the Germany and Austrian concept of the
non-contentiuous legal proceedings. It is considered the way these issues are to be
regulated in the future Lithuanian Code in order to optimize the implementation of the
principal objectives of non-contentiuous legal proceedings.
There is actively discussed in this article the question whether the presence in the
action of the non-contentious situation is the essential feature of distinquishing
non-contentious legal proceedings from the contentious one.
The author concludes, that both the "germany" and "austrian" concept of non-contentious legal proceedings is more practical and creates more advantageous conditions for optimal realization of the purposes, raised for the non-contentious legal proceedings (extraordinary public interest, acceleration of the dispute settlement).
The article ascertains, that it is not the presence or absence of the non-contentious
case (moreover, by the nature contentious cases are investigated in the procedure of the
non-contentious legal proceedings), but the expediency and the extent of the public
interest are to be the motives constituting the grounds of ascription to the courts (not
to other governmental institutions) of one or another case to be heared in the procedure
of the non-contentious legal proceedings (not the contentious one).
The author also claims for the implementation of both of the principles of formality and
inquisitorial in the non-contentious legal proceedings as it is achieved in Germany and
Austria.
The author also discusses forecasted reforms in this field (for instance, the absolute handing over of the succession cases to the courts), doubts on the purposefulness of the repudiation of the present procedure, which does not causes any problems in the current practice by far.
LEONID OSTROVSKIJ
Veiklos sritis ir šakos dalykas - tarpusavyje susijusios, bet netapačios teisinės sąvokos. Reguliavimo dalykas - atitinkami visuomeniniai santykiai, tuo tarpu veikimo sritis - šiuos santykius apibūdinančios normos.
Be objektyvių darbo teisės veiklos srities veiksnių, atkreiptinas dėmesys ir į subjektyvius darbo teisės formavimo veiksnius. Darbo teisinių santykių, pagrindinės Darbo teisės kodekso veiklos srities ypatybių reikėtų ieškoti ne tik jų atsiradimo metu (darbo sutartyje su jos sąlygomis), o atsižvelgiant į darbo teisinių santykių esmę - samdomą darbą ir specifines abiejų šalių pareigas: darbuotojo pareigą dirbti darbą nustatytoje vietoje ir darbdavio pareigą parūpinti darbuotojui darbą, sukurti tinkamas darbo sąlygas ir mokėti už darbą.
Turi būti atskirtos dvi individualių darbo teisinių santykių rūšys: įprasti santykiai, kai darbuotojas turi tik darbo teisinį statusą, ir nestandartiniai (ypatingi), kada darbuotojas turi du teisinius statusus: darbo ir civilinės teisės (vartotojų kooperatyvo nariai), ūkinių bendrijų darbuotojai steigėjai (nariai). Abiejų rūšių darbo santykių atsiradimo pagrindas yra darbo sutartis. Atsižvelgiant į specifines antros rūšies santykių ypatybes, reikia specifinio jų reguliavimo. Darbuotojo darbo teisinės ir civilinės teisinės padėties simbiozė (neapsiribojant pirmiau nurodytais santykiais) reiškia papildomų nuosavybės elementų atsiradimą darbo santykiuose ir samdomo darbo efektyvumo didinimą.
Autorius neigia darbo teisinius santykius profesionalioje karinėje tarnyboje ir nesutinka su sutarties pripažinimu išimtinai darbo sutartimi, jeigu fizinis asmuo dirba darbą pagal sutartį su juridiniu asmeniu.
Kiekviena teisės į darbą realizavimo galimybė, t. y. savarankiškas (nepriklausomas) ar samdomas (priklausomas) darbas, yra pozityvi, bet kiekvieno darbo pranašumai gali atsiskleisti tik esant adekvatiems teisiniams santykiams. Kai yra abiejų šakų teisiniai santykiai, esminiai turėtų būti darbo teisiniai santykiai.
GAABRIEL TAVITS
Straipsnyje nagrinėjamos Estijos darbo teisės taikymo sferos nustatymo problemos.
Iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo pradėti kurti nauji darbo įstatymų projektai turint tikslą pakeisti atitinkamas senojo Estijos TSR darbo įstatymų kodekso dalis. Estijos darbo teisė aiškiai neapibrėžia, kokius darbo santykius ji reguliuoja, kurioms asmenų grupėms turi būti taikomos darbo įstatymų nuostatos. Atskirti darbo teisės reguliuojamus visuomeninius santykius tapo svarbu ir įkūrus valdininkų instituciją. Todėl yra būtina apibrėžti darbo įstatymų taikymo sferą ir nustatyti asmenis, kuriems jie taikytini.
Svarbiausia individualiosios darbo teisės dalis yra Darbo sutarčių įstatymas, kuris remiantis jo 5 straipsniu taikomas visiems darbuotojams ir darbdaviams, sudariusiems darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nustatant Estijos darbo įstatymų taikymo sferą, svarbūs trys pagrindiniai elementai: darbuotojas, darbdavys ir darbo sutartis.
Estijos darbo įstatymų analizė neleidžia aiškiai atsakyti į klausimą, kas yra darbuotojas. Darbo įstatymai nepateikia asmenų, dirbančių nesavarankišką darbą, bendros teisinės sąvokos. Apibrėžiant darbuotojus, svarbūs Darbo sutarčių įstatymo 1 ir 2 straipsniai. Remiantis jais darbuotojas yra fizinis asmuo, kuris pagal darbo sutartį įsipareigoja darbdaviui už atlyginimą dirbti tam tikrą darbą, vykdyti darbdavio nurodymus ir būti jo kontroliuojamas.
Žvelgiant į Estijos teisinės sistemos perspektyvą, problemiška yra atskirti asmenis, dirbančius pagal darbo ir pagal rangos sutartis, nes rangos sutartis ir darbo sutartis yra dvi skirtingos sutarčių rūšys, nusakančios tam tikrą darbą dirbančio asmens teisinį statusą. Pirmoji yra civilinės teisės dalykas, o antroji priskiriama prie darbo teisės. Kilus ginčui dėl darbo sutarties egzistavimo, preziumuojama, kad šalys yra sudariusios darbo sutartį, kol darbdavys neįrodys arba nebus akivaizdu, kad sudaryta kitos rūšies sutartis.
Dabar gana sunku apibūdinti ir darbdavį, kadangi pakeistos Estijos civilinės teisės normos, nustatančios asmens ir ypač juridinio asmens sąvoką. Darbo sutarčių įstatymas priimtas dar tebegaliojant Estijos TSR civiliniam kodeksui, todėl Darbo sutarčių įstatyme vartojama darbdavio definicija neatitinka dabartinės sąvokos. Fizinio asmens kaip darbdavio suvokimą taip pat reikia detalizuoti. Ar turintis neribotą civilinį veiksnumą asmuo gali būti darbdaviu - tai klausimas, spręstinas artimiausioje ateityje.