„Psichologija“ priima įvairios tematikos teorinio ir empirinio pobūdžio mokslinius straipsnius, parašytus lietuvių arba anglų kalba.
Teoriniai straipsniai turi būti analitiniai, skirti aktualiai problemai argumentuotai nagrinėti.
Žurnalas turi rubriką „Psichologija – praktikai“, su kuria skelbiami darbai, apžvelgiantys kurios nors specialios srities mokslo laimėjimų taikymą įvairioms praktinės veiklos rūšims. Kartais ši rubrika gali būti pakeista reikšmingų psichologijos veikalų recenzijomis. Todėl redaktorių kolegija skatina autorius pateikti ir tokių rašinių.
Straipsniai, kuriuose pristatomi empiriniai tyrimai, turi būti parašyti laikantis nustatytos schemos: įvadas, kuriame suformuluojama tyrimo problema, tikslai, hipotezės; metodika, susidedanti iš: a) dalyvių, b) užduočių arba įvertinimo būdų, c) tyrimo eigos aprašymo; tyrimo rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas. Visos straipsnio dalys, išskyrus įvadą, pavadinamos ir rašomos atskiroje eilutėje; metodikos sudedamosios dalys pavadinamos neišskiriant atskira eilute, literatūros sąrašas vadinamas „Literatūra“. Prie lietuvių kalba spausdinamo straipsnio būtina pridėti ne trumpesnę kaip 600 spaudos ženklų santrauką lietuvių kalba ir ne trumpesnę kaip 2200 spaudos ženklų santrauką anglų kalba.
Prie anglų kalba spausdinamo straipsnio būtina pridėti ne trumpesnę kaip 600 spaudos ženklų santrauką anglų kalba ir ne trumpesnę kaip 2200 spaudos ženklų santrauką lietuvių kalba. Autoriai turi nurodyti ne daugiau kaip penkis pagrindinius žodžius, atskleidžiančius straipsnio esmę.
Paveikslai ir lentelės (sunumeruoti ir pavadinti) pateikiami ant atskirų lapų, o tekste nurodoma tik apytikrė jų įterpimo vieta.
Visi straipsnyje minimi šaltiniai turi atsispindėti literatūros sąraše ir, priešingai, į šį sąrašą įtraukiami tik tekste paminėti autoriai. Šaltinių sąrašas pateikiamas abėcėlės tvarka. Šaltiniai literatūros sąraše pateikiami nurodant: a) autoriaus (autorių) pavardę, inicialus, straipsnio pavadinimą, visą žurnalo pavadinimą, leidimo metus, tomą ir puslapius; b) autoriaus (autorių) pavardę, inicialus, knygos pavadinimą, leidimo vietą, leidyklą ir leidimo metus; c) autoriaus (autorių) pavardę, inicialus, straipsnio pavadinimą, knygos, kurioje išspausdintas straipsnis, pavadinimą, knygos redaktoriaus (redaktorių) inicialus ir pavardę, leidimo vietą, leidyklą, leidimo metus ir straipsnio puslapius. Nuorodos į šaltinius tekste rašomos skliausteliuose nurodant autoriaus pavardę (originalo kalba) ir publikacijos metus (Jonaitis, 2003). Kai autorių yra trys arba daugiau, pateikiant nuorodą nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė ir priduriama „ir kt.“ (originalo kalba) (Jonaitis ir kt., 2003). Jei šaltinio autorius yra organizacija arba šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą minimas tik organizacijos arba šaltinio pavadinimas ir metai (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Jei tekste minimi autoriai, turintys vienodas pavardes, būtina pateikti jų inicialus. Pateikiant nuorodą į kelių autorių skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai atskiriami kabliataškiu (Jonaitis, 2003; Petraitis, 2000). Kalbant apie to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, jas reikėtų išskirti pridedant raides a, b, c ir t. t. po publikacijos metų (Jonaitis, 2003a, 2003b). Pateikiant tikslią kito autoriaus darbo citatą reikėtų nurodyti šaltinio puslapį (Jonaitis, 2003, p. 22).
Straipsnio apimtis neturėtų būti didesnė kaip 32 tūkstančiai spaudos ženklų (Microsoft Winword- Rankraštis turi būti išspausdintas 1,5 intervalu vienoje A4 formato lapo pusėje, iš visų kraštų paliekant ne siauresnę kaip 25 mm paraštę. Minėtų reikalavimų neatitinkantys straipsniai nebus svarstomi ir recenzuojami.
Visų autorių prašoma atskirame lape pateikti šiuos duomenis apie save: vardą, pavardę, mokslo laipsnį ir vardą, darbovietės pavadinimą ir adresą, telefono ar fakso numerį, el. pašto adresą.
Redaktorių kolegijai rankraštis turi būti pateiktas elektroniniu paštu, taip pat turi būti pristatomi du straipsnio egzemplioriai, išspausdinti popieriuje (nenurodant autoriaus duomenų). Autorius turi pažymėti straipsnio įteikimo datą.
Kiekvieną straipsnį vertina du redaktorių kolegijos paskirti recenzentai, kuriems straipsniai įteikiami be autorių pavardžių. Autoriai supažindinami su recenzijomis (neatskleidžiant vertintojų pavardžių) ir, jei bendra išvada dėl tinkamumo skelbti teigiama, prašomi pataisyti nurodytus trūkumus ir raštu atsakyti, kaip atsižvelgta į pastabas. Redaktorių kolegija, gavusi pataisytus straipsnius ir atsakymus raštu į recenzentų pastabas, prireikus dar kartą prašo recenzentų įvertinti autorių taisymus bei atsakymus ir priima galutinį sprendimą dėl straipsnio tinkamumo spausdinti.
Netinkamai parengti rankraščiai negrąžinami, o jų autoriai apie tai informuojami raštu arba elektroniniu paštu.