Dr. Danutė Jočienė
Judge of the european Court of Human rights,
Associate Professor of the Department of international and European Union Llaw
of the Faculty of Law Vilnius University
Saulėtekio str. 9, Ii bld., r. 309, LT-10222, Vilnius-40
Tel. (+370 5) 236 61 79
Santrauka
Straipsnyje analizuojama socialinių teisių aiškinimo ir taikymo klausimai Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Pažymėtina, kad socialinės teisės nebuvo įtrauktos į Europos žmogaus teisių konvencijos tekstą, priimtą 1950 m., todėl iš pradžių peticijos dėl socialinių teisių gynimo buvo atmetamos kaip nesuderinamos su Konvencijos nuostatomis. Ilgainiui, vykstant socialiniams pokyčiams ir plečiantis teisių, numatytų Konvencijoje, aiškinimo ir taikymo riboms, Europos Žmogaus teisių teismas ėmė aiškinti Konvencijoje numatytas teises plačiau, apimdamas ir atitinkamus socialinių teisių aspektus. Ši tendencija yra ypač aiški, analizuojant Konvencijos 6 straipsnio taikymą, kai Teismas taiko 6 straipsnio garantijas, spręsdamas ir socialinius klausimus (pensijų mokėjimo, socialinių pašalpų skyrimo aspektai, teisės į teisingą teismą, proceso ilgumo klausimai, sprendžiant socialinius klausimus ir pan.). Socialinių teisių aspektas iškyla ir taikant Konvencijos 2, 3 straipsnius, taip pat Konvencijos 8 straipsnį, kuris Teismo praktikoje yra aiškinamas gana plačiai, kaip apimantis pačius įvairiausius socialinių klausimų aspektus (pvz., teisė gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje, nelegalių asmenų teisė patekti į pastatus (specialūs įėjimai), čigonų teisė keliauti ir statyti karavanus, ir kiek ši teisė gali būti ribojama ir pan.). Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija aiškiai rodo, kad socialinės teisės, nors ir nebūdamos įtrauktos į Konvencijos tekstą, yra gana sėkmingai aiškinamos ir plėtojamos Teismo praktikoje, išplečiant tradicinių, vadinamųjų pilietinių teisių taikymo sritį, įtraukiant į jas įvairius socialinius aspektus. Taikant Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį taip pat susiduriama su socialinių teisių taikymo aspektais, kai asmenims neteisėtai yra panaikinamas ar nutraukiamas pensijų ar įvairių kitų socialinių išmokų mokėjimas, pakeičiamos tokio mokėjimo ar skyrimo sąlygos ir panašiai.
Straipsnyje taip pat keliamas klausimas, į kurį kol kas negalima rasti vienintelio atsakymo, ar ne laikas būtų aiškiai įtraukti socialinių teisių kategoriją į Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytų teisių sąrašą arba priimti naują papildomą Konvencijos protokolą, kuris numatytų socialines teises, ar vis dėlto užtenka Teismo plečiamojo šių teisių aiškinimo bei Europos socialinės chartijos nuostatų taikymo Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, ir atvirkščiai. Šio straipsnio autorė linkusi palaikyti trečiąjį galimą variantą, kuris jau naudojamas ir rodo, kad dviejų Europos Tarybos žmogaus teisių gynybos instrumentų sąveika yra galima ir turi būti kuo labiau skatinama.