Elena Masnevaitė
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
Konstitucinės ir administracinės teisės katedros doktorantė
Saulėtekio al. 9, i rūmai, lT-10222 Vilnius
Tel. (+370 5) 236 61 78
El. paštas: elena.masnevaite@tf.vu.lt
Santrauka
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau diskutuojama dėl politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų, jų didinimo, kontroliavimo ar... areštavimo. Politinės partijos yra tas subjektas, kuris atlieka mediaciją tarp valstybės ir visuomenės. Valstybė yra tuo suinteresuota, todėl skiria joms tam tikrą finansinę paramą, tarsi laikydamasi romėniškos maksimos do ut des. Korupcinių grėsmių požiūriu valstybės biudžeto lėšos yra patikimiausias politinių partijų finansavimo šaltinis, tačiau čia taip pat slypi pavojus, jog politinės partijos praras savo prigimtį ir taps kvazivalstybinėmis organizacijomis, atitrūkusiomis nuo visuomenės grupių ir jų „natūralaus“ suinteresuotumo finansiškai paremti joms priimtinas politines programas ir jų įgyvendintojus.
Turint tai omenyje, šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto būdai ir formos. Remiantis kitų Europos valstybių patirtimi, atskleidžiami diskutuotini pasirinkto valstybinio politinių partijų finansavimo modelio aspektai, neproporcingos viešosios paramos problematika. Be to, pateikiamos rekomendacijos tobulinti reglamentavimą, kurio inicijuotos pataisos „įstrigo“ parlamentinėje procedūroje arba po priėmimo netapo reikiamai veiksmingomis.